Shqiperia-Ime

Wellcome to WwW.ShQiPeRiA-ImE.Tk
 
ForumCalendarPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Tre variante qė propozojnė psikologėt pėr ēiftet

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin


Numri i postimeve : 211
Registration date : 18/08/2007

MesazhTitulli: Tre variante qė propozojnė psikologėt pėr ēiftet   Thu Sep 13, 2007 1:44 am

Shpesh herė pas njė dite tė lodhshme nė punė apo momenteve tė ndryshme stresuese do ishte mė mirė qė pas njė gjumi tė qetė, tė pritej mėngjesi. Tė bėrit dashuri nė mėngjes pėrveēse njė pėrshėndetje shumė e veēantė pėr tė nisur ditėn, ėshtė edhe njė mėnyrė qė ndikon mjaft pozitivisht nė humorin, fizikun, marrėdhėnien tuaj nė ēift, por mbi tė gjitha aftėsinė e ngjizjes. Ora ideale, madje gjysmė ora ėshtė nga 06:30 deri nė orėn 07:00 para mėngjesit, sepse dihet ėshtė mė mirė tė ndjehesh i lehtė para se tė bėsh seks.

Sipas specialistėve tė njė qendre kėrkimore nė qytetin e Torinos, ēelėsi pėr tė ngjizur njė fėmijė tė shėndetshėm ėshtė pėrmes aktivitetit seksual tė mėngjesit. Nė mbrėmje ka momente nė tė cilat, larg nga aktivitetet e pėrditshme ēiftet mund tė kenė intimitetin e tyre tė qetė dhe tė ēlirėt, por ėshtė e vėrtetė qė ndonjėherė nė mbrėmje partnerėt ndihen tė lodhur dhe me dėshirėn e vetme pėr tė fjetur gjumė. Lodhja pėrbėn nė fakt njė nga arsyet kryesore tė refuzimit tė seksit, si pėr meshkujt dhe pėr femrat, kur energjitė tė ruajtura pėr tė provuar ndjenjėn qė i ndez partnerėt veniten plotėsisht pas njė dite tė lodhshme tė mbushur me impenjime. Nė tė kundėrt, mėngjesi tė fal njė ndjesi totalisht tė ndryshme, me mendjen e freskėt, trupin e qetėsuar, nervat e ēlodhura dhe ėshtė mė e lehtė tė ndjesh dėshirėn pėr tė rrėmbyer partneren dhe nisur ditėn nė njė mėnyrė tė tillė aq eksituese.
30 minutat qė nuk duhen humbur
Gjysmė ora qė nuk duhet humbur ėshtė nga ora 06:30 deri nė 07:00, kur mashkulli shfaq edhe nivelin mė tė lartė tė testosteronit, ndėrsa tek femra dallohet kulmi i aftėsisė riprodhuese, ndikuar nga hormon i LH. “Ky ėshtė momenti mė i lartė i ndjeshmėrisė dhe i aftėsive prodhuese si tek femra edhe tek mashkulli”, shprehet specialisti Alessandri Di Gregorio, “gjendja e eksitimit seksual qė u intereson tė dy partnerėve pasi mes tyre krijohet njė gjendje tej kufijve tė eksitimit”, shton ai. Edhe biologu gjerman Liebe & Beziehungsblog, konfirmon se “ora e shenjtė e seksit”, ėshtė nga 08:00 deri nė 09:00 tė mėngjesit, kohė kur gjaku i mashkullit shpėrthen nga testosteroni, por nė orėn 07:00 tė mėngjesit ėshtė momenti kur pėrqendrimi i hormoneve nė gjak ėshtė pothuajse 6 herė mė i lartė se pjesėn e mbetur tė ditės. Kjo u mundėson partnerėve njė seks mė tė kėnaqshėm dhe njė lidhje mė tė fortė si nė intimitet edhe nė dashuri, pasi qetėsia u dhuron atyre mė shumė ngrohtėsi, nga ana tjetėr hormonet u dhurojnė atyre mė shumė eksitim. “Nuk e di se kush mund tė ishte kohė mė e mirė se kjo qė ne kemi konstatuar pėr tė bėrė seks, pasi deri tani tek tė gjitha ēiftet ka pasur njė ndikim mė se pozitiv”, pėrfundon De Gregorio. Momenti mė i mirė i ditės pėr tė bėrė dashuri dhe pėr t’i dhuruar njėri-tjetrit kėnaqėsi ėshtė nga ora 06:00 deri nė 09:00 tė mėngjesit, pasi nė kėto 3 orė eksitimi hormonal ėshtė nė pikėn e tij mė maksimale. Konfirmimet vijnė edhe nga pjesa tjetėr e Evropės. Nė njė revistė franceze ku ėshtė zhvilluar njė sondazh pėr zakonet seksuale tė ēifteve, rreth 21% e femrave franceze preferojnė mėngjesin, 16% pasditen, ndėrsa 33 % e meshkujve janė tė gatshėm tė bėjnė seks nė ēdo moment. Pjesa mė e madhe e ēifteve konfirmon shenjtėrinė e seksit tė hatashėm 30-minutėsh, 20 % preferojnė mė shumė se 30 minuta, ndėrsa 10% preferojnė mė pak se 20 minuta. Ora 06:00-07:30, piku i seksit, i cili vazhdon pozitivisht deri nė 08:30 duke u pakėsuar deri nė 10:00. Nga ora 12:30 deri nė pasditen e vonė tė orės 18:00 paraqiten vlera shumė tė ulėta pėr tė pėsuar edhe mė shumė rėnie nė orėt e mbrėmjes, deri nė mesnatė.
Marrė nga “Panorama.it”

Gratė nuk kanė fantazi

Tė gjithė meshkujve u ka qėlluar tė kenė njė “tė dashur qė bėn biseda ferri”, njė grua argumenti i vetėm i bisedave tė sė cilės ka qenė lidhja. Revistat femėrore stimulojnė pikėrisht kėtė, publikojnė gjithmonė artikuj qė flasin se si duhet qė t’i shtyjmė meshkujt tė flasin pėr ndjenjat. Femrat nuk e kanė aspak problem t’u tregojnė meshkujve se si ndihen. Ndėrsa, sa i takon seksit, mund tė duken mė fjalėpaka sesa meshkujt. “Meshkujt flasin pėr dėshirat e tyre seksuale mė tepėr sesa femrat”, komentojnė psikologėt. Ndoshta sepse femrat janė ende tė frenuara nga thėnie tė vjetra tė tipit “vajzat e mira nuk e bėjnė”, gjė qė i ndalon tė shprehin pėrpara partnerit ato qė dėshirojnė. Megjithatė, ka femra qė flasin nė mėnyre tė hapur pėr dėshirat e tyre, e megjithatė sipas psikologėve, nėse meshkujt do tė dėgjonin ato qė i rrėfejnė femrat njėra-tjetrės, do tė ēmendeshin.

Eksperiencė apo mungesė vėmendjeje

Edhe pse e mbajnė veten pėr besnike tė pėrjetshme, nuk kanė pse bėjnė pėrjashtim nga pjesa tjetėr, qė janė meshkujt. Duket se nė ēėshtjen e tradhtisė femrat dhe meshkujt janė tė ndarė nė dy kampe pa asnjė tė pėrbashkėt. Secili justifikon veprimin e vet dhe sheh me sy mjaft kritik atė tė tjetrit. Nėse do tė kishim parasysh disa nga motivet qė shtyjnė njė mashkull nė tradhti si p.sh. etja pėr eksperienca tė reja dhe pamundėsia pėr t’i bėrė ballė tundimit, nuk shihet ndonjė arsye se pėrse femrat duhet tė bėjnė pėrjashtim. Tė tilla arsye fare mirė mund t’i shtynin edhe ato tė bėnin tė njėjtėn gjė. Tė tradhtonin. Shumė tė rralla janė ato femra qė e pranojnė njė gjė tė tillė. Femra pėrdor tradhtinė e tij pėr tė qenė e justifikuar pėr njė veprim qė ndoshta nuk ka guxuar pėr arsye tė ndryshme ta bėnte mė parė? Tė tjerė mendojnė se njė femėr nuk ka nevojė fare pėr arsye. Ajo tradhton dhe kaq.

Kush xhelozohet mė tepėr

Teoritė e psikologjisė sė zhvilluar pohojnė se mashkulli duhet tė kujdeset mė shumė pėr mbrojtjen fizike tė partneres se sa aspektin emocional, sepse kjo ndihmon tė dy parterėt. Nga ana tjetėr mendohet se femrat mėrziten mė shumė pėr tradhtinė emocionale dhe interesi i tyre i zhvilluar vlen mė shumė kur njeriu i tyre i zemrės ndodhet pranė saj pėr ta ndihmuar nė rritjen e fėmijės. Por studiuesja R. Harris, e Universitetit tė Kalifornisė, sfidoi teoritė nė tre studime tė ndryshme. Nė studimin e parė, Harris mati trysninė e gjakut nė ritmin e zemrės pėr 43 femra e 36 meshkuj, ndėrkohė qė ata imagjinonin skena nė tė cilat partnerėt e tyre bėnin tradhti seksuale apo emocionale. Ajo zbuloi se meshkujt paraqisnin njė reagim mė tė madh fizik ndaj tradhtisė seksuale, ndėrkohė qė femrat reagonin ndaj tė dy skenave, me njė tendencė tė lehtė pėr t’iu pėrgjigjur mė shumė, qė ashtu si edhe burrat, skenės sė tradhtisė seksuale.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://shqiperia-ime.1fr1.net
 
Tre variante qė propozojnė psikologėt pėr ēiftet
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Shqiperia-Ime :: Rubrika :: Seksualiteti-
Kėrce tek: