Shqiperia-Ime

Wellcome to WwW.ShQiPeRiA-ImE.Tk
 
ForumCalendarPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 The Economist: Cilėt janė ata qė i frikėsohen "Google&q

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin


Numri i postimeve : 211
Registration date : 18/08/2007

MesazhTitulli: The Economist: Cilėt janė ata qė i frikėsohen "Google&q   Sat Sep 15, 2007 11:36 am

Rrallė ka ndodhur, nė mos kurrė, qė njė kompani tė rritet aq shpejt nė aq shumė mėnyra si “Google”, motori i kėrkimit mė popullor nė gjithė botėn. Kjo ėshtė e vėrtetė nė ēdo drejtim: rritja nė vlerėn e tregut dhe tė ardhurave; numri i njerėzve qė klikojnė pėr tė kėrkuar lajme, picerinė mė tė afėrt apo njė imazh satelitor tė kopshtit tė fqinjit; volumi i pafundi i reklamave; apo numri i avokatėve dhe lobistėve. Njė rritje e tillė ėshtė e pamundur qė tė mos shkaktojė shqetėsime, qofshin kėto thjesht paranojave apo tė justifikueshme. Lista e atyre qė e urrejnė apo i tremben “Google” rritet dita-ditės. Rrjetet e televizioneve, botuesit e librave dhe pronarėt e gazetave ndihen sikur “Google” ėshtė rritur duke pėrdorur pėrmbajtjen e tyre pa paguar pėr tė. Firmat e telekomunikacionit si “America AT&T: dhe “Verizon” po i ha inati se “Google” po lulėzon nė sytė e tyre duke vėnė nė pėrdorim atė qė ato prodhojnė.
Shumė kompani tė vogla e urrejnė “Google” pasi kanė provuar tė shfrytėzojnė tė njėjtėn formulė pėr tė fituar vendet e para nė renditje, por janė rrezuar sėrish pasi “Google” ka kaluar para tyre duke pėrdorur metoda tė tjera tė reja.
E tani vijmė te politikanėt. Liberalėve nuk u pėlqen marrėveshja e “Google” me Kinėn. Konservatorėt ankohen pėr videot e pancensuruara. Por frika mė e madhe ka lidhje me privatėsinė e pėrdoruesve. Modeli i biznesit qė ka zgjedhur Google” pretendon qė njerėzit do i besojnė akoma mė shumė informacion mbi jetėn e tyre. Kėto tė dhėna fillojnė me depozitimin e kėrkimeve qė ka kryer njė pėrdorues (si pasojė, njė dosje tė interesave) dhe reagimin e pėrdoruesve ndaj reklamave.
“Google” krahasohet shpeshherė me “Microsoft” (njė tjetėr armik meqė ra fjala); por evolucioni i tij i ngjan mė shumė njė industrie bankare. Ashtu si institucionet financiare u rritėn dhe u bėnė depo tė parave tė njerėzve e si rrjedhojė gardianė tė informacionit privat tė financave tė tyre, ashtu dhe “Google” tani po kthehet nė njė ruajtės informacioni akoma mė tė gjerė dhe intim tė individėve. Po, kjo qėndron dhe pėr rivalė si “Yahoo!” dhe “Microsoft”. Por “Google” nėpėrmjet shpejtėsisė absolute, me tė cilėn grumbullon informacionet e ēmuara, do tė mund tė testojė limitet e tolerancės sė shoqėrisė.
Nė mėnyrė ironike, ka diēka qė qėndron nė ankesat e shumta ndaj “Google”. Ēėshtjet janė diskutuar mė gjerė nė dy drejtime: Njė sėrė argumentesh “publike” pėr rregullimin e “Google”; dhe njė sėrė argumentesh “private” pėr menaxherėt e “Google” qė kanė tė bėjnė me strategjinė qė i duhet kompanisė pėr tė dalė nga stuhia. Nė tė dyja rastet, “Google” – ndryshe nga propaganda e kompanisė – ėshtė mirė tė konsiderohet si njė kompani tjetėr “e ligė” qė rrėmben para.
Kjo pėr shkak se, nga pikėpamja e publikut, kontributi i tė gjitha kompanive ndaj shoqėrisė vjen nga krijimi i pėrfitimeve, dhe jo nga dhėnia e gjėrave. “Google” ėshtė njė shembull i mirė i kėsaj. “Mirėsia” e saj e ka rrėnjėn mė pak nga gjithė ato kotėsia pėr altruizmin e korporatave se sa nga dora e padukshme e Adam Smith. Siguron njė shėrbim qė tė tjerėve u duket i vlefshėm, kryesisht nga ndihma qė u jep njerėzve pėr tė gjetur informacion (pa pagesė) dhe mundėsia qė kanė reklamuesit tė promovojnė artikujt e tyre me njė plan.
Duke pasur kėtė, pėrgjegjėsia e provės ėshtė qė prokurorėt e ardhshėm tė “Google” tė tregojnė se po bėn diēka tė gabuar. Tek antitrusti, ēmimi qė “Google” kėrkon ndaj reklamuesve vendoset me ankand, prandaj pushteti monopolist ėshtė i kufizuar; ende duhet ta pėrdorė dominimin nė njė treg pėr tė krijuar muskuj ashtu siē bėri “Mircrosoft”. I njėjti supozim pafajėsie i shkon tė drejtės sė autorit dhe privatėsisė. Produktet e kėrkimit tė librave nė “Google”, pėr shembull, ndihmojnė dhe nuk lėndojnė publikuesit dhe autorėt duke i shpėtuar librat nga harresa dhe duke i inkurajuar lexuesit tė blejnė vepra me tė drejtė autori. Dhe me gjithė muhabetet tipi “Big Brother” pėr tė ditur se cilat zgjedhje njerėzit do tė bėjnė nesėr, “Google” nuk e ka tradhtuar besimin e pėrdoruesve mbi privatėsinė e tyre. Edhe nėse nuk ka bėrė asgjė, ka qenė mė i mirė se rivalėt e tyre nė qėndresėn ndaj qeverive kureshtare nė Amerikė dhe Kinė sė bashku.
Pasi kemi thėnė kėtė, konflikti i interesave do tė bėhet i paevitueshėm, veēanėrisht me privatėsinė. “Google” nė tė vėrtetė kontrollon njė fushė qė, ndėrsa ju shet gjithnjė e mė shumė shėrbime, mund tė lėvizė nė dy drejtime. Nga njėra anė, “Google” mund tė shkatėrrojė me vetėdije shumė shpejt ēdo tė dhėnė tė pėrdoruesit qė mbledh. Kjo siguron privatėsinė, por limiton pėrfitimet e “Google” nga shitja tek reklamuesit e informacionit tė asaj qė ju po bėni, dhe i bėn ato shėrbime mė pak tė pėrdorshme. Nėse kalojmė nė anėn tjetėr dhe “Google” ruan informacionin, shėrbimet do tė ishin mė tė vlefshme, por do tė ndodhnin ndėrhyrje tė tmerrshme pėr sa i pėrket privatėsisė.
Pėrgjigjja, ashtu si dhe me bankat nė tė kaluarėn, ndodhet diku nė mes; dhe kėndvėshtrimi i anės sė fundit ka mundėsi tė ndryshojė, pasi edhe rrethanat ndryshojnė. Ky do tė jetė interesi kryesor publik nė “Google”. Por, ashtu si bankierėt deklarojnė (dhe Bill Gates), shqyrtimi i publikut do tė krijojė njė sfidė private pėr menaxherėt nė “Google”: si do ta paraqesin rastin e tyre?
Njė strategji e dallueshme ėshtė tė zbusė shqetėsime pėr besueshmėrinė e “Google”, duke u bėrė mė transparent dhe i hapur ndaj proceseve dhe planeve tė tij. Por gjithashtu ka nevojė pėr njė ndryshim mė tė thellė nė zemėr. Nėse pretendoni se, vetėm sepse themeluesit tuaj janė burra tė mirė dhe ju japin mjaft shėrbime, shoqėria nuk ka tė drejtė tė vėrė nė diskutim motivet tuaja, kjo nuk tingėllon e arsyeshme. “Google” ėshtė njė mjet kapitalist, njė i vlefshėm madje. Me siguri do tė jetė mė mirė t’i bėhet ballė stuhisė qė po afron nė atė fondacion, se sa njė slogan i rėndomtė qė mund ishte asgjėsimi juaj.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://shqiperia-ime.1fr1.net
 
The Economist: Cilėt janė ata qė i frikėsohen "Google&q
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Shqiperia-Ime :: Rubrika Shoqerore :: Ekonomi & Biznes-
Kėrce tek: