Shqiperia-Ime

Wellcome to WwW.ShQiPeRiA-ImE.Tk
 
ForumCalendarPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Informacion rreth problemeve te ndryshme

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin
avatar

Numri i postimeve : 211
Registration date : 18/08/2007

MesazhTitulli: Informacion rreth problemeve te ndryshme   Sun Sep 09, 2007 6:37 pm

Sa ndikim ka stresi tek ne?

Stresi mund tė ketė njė ndikim serioz nė shėndetin tuaj, sidomos nėse ai bėhet kronik. Ai godet zemrėn dhe qarkullimin e gjakut, sistemin nervor dhe atė imunitar.Dhe dhimbje gjymtyrėsh, ankth e vėshtirėsi nė tė kuptuar. Tė gjithė kėto shkaktojnė probleme tė dobėsimit tė arterieve tė gjakut, diabetit, astmės, probleme nė marrėdhėnie me njerėzit dhe sjellje e vakėt nė shkollė apo punė. Kur ju jeni tė stresuar, trupi juaj ēliron hormone qė shpeshtojnė frymėmarrjen dhe rrahjet e zemrės, dhe japin njė vėrshim energjish. I gjithė trupi pėrgatitet tė pėrballet me rrezikun. Kjo njihet si “lufta pėr luftė”, reagimi nė gjendje stresi. Ky reagim nė fakt varet nga situata ku ndodheni, kur situata stresuese kalon, trupi kthehet nė gjendjen normale. Por pak stres ėshtė normal, madje i nevojshėm pėr tė patur njė jetė tė ndryshueshme dhe interesante. Pėrgjigjja ndaj stresit mund tė jetė i dobishėm kur reaksioni i shpejtė ndaj tij bėhet i dobishėm. Prapseprapė , mund tė vėshtirėsojė aftėsinė tuaj pėr t'i dalė ballė detyrimeve komplekse dhe interaktive me njerėzit qė ju rrethojnė. Nė qoftė se ju ndiheni tė shtypur nga njė gjendje mbistresante pėr njė periudhė tė shkurtėr kohe ju mund tė filloni tė ndiheni tė dobėt dhe tė shfaqni probleme shėndetėsore. Lajmi i mirė ėshtė se mund tė gjeni rrugė, qė ju shpien drejt indiferencės dhe shpenzimin e kohės me tė tjera plane qė nuk ju lėnė tė mendoni rreth stresit

NJOHJA E NJERIUT – ALFRED ADLER
Psikologjia individuale pėr objekt shqyrtimi ka veēantinė e ēdo individi. Alfred Adleri bėri shumė punė nė studimin e mėnyrės sė jetės sė individėve, duke u pėrpjekur qė aty t’i gjejė rrėnjėt e zhvillimit tė personalitetit. Duke u marrur me probleme jetėsore nė fusha tė ndėrveprimit me njerėzit e tjerė, ēdo njeri pėrshat njė tip tė veēantė tė mėnyrės sė jetės. Natyra shoqėrore e qenieve njerėzore u dikton atyre qė tė motivohen nga interesat e pėrgjithshme, duke hyrė nė aso raportesh dashurie dhe bashkėpunimi me tė gjithė. Fėmijėt vuajnė nga kompelksi i inferioritetit dhe duke u rritur pėrpiqen deri nė pjekuri t’i kompenzojnė dobėsitė e tyre. Nė kėtė vazhdė ata mbikompenzojnė atė qė synojnė dhe gradualisht zhvillojnė kompleksin e superioritetit. Theksi i Adlerit mbi proceset sociale dhe kognitive ka ndikuar edhe te teoricientėt e tjerė tė personalitetit.

PSIKA NJERĖZORE

Psikologjia individuale pėr objekt shqyrtimi ka veēantinė e ēdo individi. Alfred Adleri bėri shumė punė nė studimin e mėnyrės sė jetės sė individėve, duke u pėrpjekur qė aty t’i gjejė rrėnjėt e zhvillimit tė personalitetit. Duke u marrur me probleme jetėsore nė fusha tė ndėrveprimit me njerėzit e tjerė, ēdo njeri pėrshat njė tip tė veēantė tė mėnyrės sė jetės. Natyra shoqėrore e qenieve njerėzore u dikton atyre qė tė motivohen nga interesat e pėrgjithshme, duke hyrė nė aso raportesh dashurie dhe bashkėpunimi me tė gjithė. Fėmijėt vuajnė nga kompelksi i inferioritetit dhe duke u rritur pėrpiqen deri nė pjekuri t’i kompenzojnė dobėsitė e tyre. Nė kėtė vazhdė ata mbikompenzojnė atė qė synojnė dhe gradualisht zhvillojnė kompleksin e superioritetit. Theksi i Adlerit mbi proceset sociale dhe kognitive ka ndikuar edhe te teoricientėt e tjerė tė personalitetit.

Nė studimin e tyre tė pėrbashkėt mė 1893 Brajer dhe Frojdi dėshmuan se simptomet histerike tė tė sėmurit mund tė mėnjanohen me gjetjen e shkaqeve tė tyre psikologjike.Adleri konsideron se nevojat organike luajnė rol tė parėndėsishėm nė jetėn psikike tė njeriut. Qėndrim tė njėjtė mbajtėn Horni dhe Fromi. Ajo qė e vė njeriun nė lėvizje nuk janė nevojat trupore por disa synime: si vullneti pėr fuqi tek Adleri dhe ankthi bazal te Fromi dhe Horni, qė shkaktohen nga situata pa rrugėdalje e fėmiut nė shoqėri. Tė gjithė ne tepėr pak e njohim njeriun, kjo ngase jemi nė lidhje tė izoluar me jetėn tonė …Qė nga fėmijėria mes nesh ka fare pak kontakte. Familja na izolon. Ėshtė fakt i dhembshėm se njėrėzit edhe nė fjalė, por dhe nė vepėr nuk kuptohen … se nuk mund tė gjejnė kontakte tė pėrbashkėta, kėshtu qė mbesin tė huaj pėr njėri tjetrin, jo vetėm nė ndonjė rreth tė gjerė shoqėror, por edhe nė vetė rrethin e ngushtė familjar…Njerėzit shumė mė mirė do tė jetonin nė bashkėsi sikur tė njihnin mė mirė natyrėn njerėzore. Kėshtu qė vėzhgimi i jetės psikike tė fėmijėve u bė pika kryesore mbėshtetėse e shkencės sonė…Shumė punė iu pėrkushtuan studimit tė atyre viteve tė para jetėsore. Njohja e njeriut duhet tė paramendohet si njė art me ē’rast kemi mjaft mjete nė dispozicion…qė duhet tė na shėrbejnė pikėsėpari pėr shtimin e dijenive tona… Vėshtirėsi nė kėtė pikė paraqet fakti se njerėzit pėrkitazi me kėtė janė tė ndjeshėm. Tė pakėt janė ata qė nuk mendojnė pėr vete se janė njohės tė njerėzve. Njerėzit shumė mė mirė reciprokisht do tė pajtoheshin dhe shumė mė tepėr do t’i afroheshin njėri - tjetrit atėherė kur kuptohen mirė. Zhvillimi i jetės psikike ėshtė i lidhur me lėvizjen… Tė paramendojmė njeriun, tė cilit ia privojmė ēdo mundėsi tė lėvizjes, E tėrė jeta e tij psikike do tė jetė e gjykuar tė stagnojė tėrėsisht. Ne as qė mund tė paramendojmė jetėn psikike si tė izoluar, por se vetėm si tė tillė tė rrethuar lidhur me gjithė atė qė ėshtė e rrethuar dhe me qėllim kah i cili zhvillohet e tėrė lėvizja dhe e gjithė dinamika e jetės psikike. Psikologjia individuale i sheh tė gjitha dukuritė njerėzore ( tė psikės sė njeriut ) nga ky kėnd, si tė drejtuara kah ndonjė cak. Ideali dhe qėllimi i njeriut shfaqet qysh nė muajt e parė tė jetės sė tij. Qysh atėherė do tė luajnė rol ato ndjenja, nė tė cilat fėmiu reagon me gėzim ose hidhėrim.


KAHJET SOCIALE TĖ PSIKĖS SĖ JETĖS

Qė ta kuptojmė se ē’po ngjet me ndonjė njeri, ėshtė e nevojshme qė ta shqyrtojmė sjelljen e tij ndaj tė afėrmėve. Njeriut i duhen pėrpjekje tė mėdha qė tė sigurojė tė drejtėn e tij pėr ekzistencė dhe qė tė shpėtojė nga zhbėrja. Shikuar nga kėndvėshtrimi natyror, njeriu ėshtė qenie e dobėt. Mirėpo, kjo dobėsi e mpiksur nė tė dhe e cila vie nga vetėdija - si ndijim se ėshtė i shkėputur dhe i pasigurt, vepron si stimulim permanent qė ai ta gjejė rrugėn e pėrshtatjes nė jetė. Gjuha ka rėndėsi tė fuqishme dhe tė thellė pėr zhvillimin e jetės psikike tė njeriut. Mendimi logjik ėshtė i mundur vetėm me presupozimin e gjuhės, e cila na mundėson dallimin e koncepteve.


FĖMJA DHE SHOQĖRIA

Bashkėsia na shtron kėrkesa tė shumta dhe kėsisoj ndikon nė tė gjitha normat dhe format e jetės sonė, nė kėtė mėnyrė edhe nė zhvillimin e organit tonė tė tė menduarit. Nė ato kushte tė thjeshta dhe nė atė synim tė fėmiut qė ta zotėrojė dobėsinė e vet, ēka sėrish nxit nė zhvillimin e aftėsive tė ndryshme, bazohet aftėsimi i fėmiut pėr edukim. Nė njė anė ky mjedis nga fėmiu i pranon pėrshtypjet armiqėsore dhe kėto pėrshtypje ia tregojnė botėn si diēka armike…Nėse nuk ndėrhyn edukata, psika e fėmiut tė tillė mund tė zhvillohet nė drejtim tė tillė qė tėrė botėn ta konsiderojė si rreth armiqėsor. Shpesh njeriu rritet nė lidhje afrie vetėm me tė vetmin person dhe s’mund ta zgjerojė rrethin e tij shoqėror tej njė personi..Fėmiu, i cili rritet nė rrethin e tillė familjar ku tė rriturit i drejtohen me fjalėt: “Duhet tė veprosh kėshtu ose ashtu, kėtė ose atė, sepse pėrndryshe nuk tė dua”, mėsohet qė gjithnjė pėrmes butėsisė, me mjete tė njėjta, ta shtojė edhe varshmėrinė ndaj tė tjerėve. Fėmiu mund tė zhvillohet nė kuptim tejet tė dėmshėm nė drejtim tė arritjes sė qėllimit tė tij, por mund qė tė bėhet edhe i vlefshėm dhe me qėllim tė dobishėm pėrpara vetes. Njeriun duhet ta vėzhgojmė domosdo si qenie shoqėrore.


PĖRSHTYPJET NGA BOTA OBJEKTIVE

Nevoja pėr t’iu adaptuar mjedisit, e zhvillon te njeriu aftėsinė e pranimit tė pėrshtypjeve dhe qė pėrmes ndonjė mekanizmi tė veēantė psikik gjithnjė tė shkojė kah njė qėllim…Lėvizjet psikike mund tė pėrjetohen vetėm atėherė kur nė ne tangon ndonjė qėllim para sysh. Fėmiu, i cili pėr herė tė parė ngritet ngadyshemeja, nė atė moment hynė nė njė botė tėrėsisht tė re dhe ndjen njė atmosferė armiqėsore. Pėrshtypjet e tilla dhe kėto ngjajre tė cilat neve tė rriturve na duken si imtėsira tė parėndėsishme, ngjashėm ndikojnė nė jetėn psikike tė fėmisė, para sė gjithash nė krijimin e imazhit e tij pėr botėn. Bota e dukshme ėshtė e para gjė qė nė veēanti i imponohet njeriut dhe i shėrben si pikėmbėshtetje e parė pėr pėrvojėn e tij. Kėsisoj sajohet imazhi vizuel i botės. Ne mund tė kuptojmė njė njeri, vetėm atėherė kur e dimė edhe atė se me cilin organ mė sė drejtėpėrdrejti reagon nė jetė. Njeriu shfrytėzon vetėm atė ēka dhe si ia kėrkon qėllimi i tij. Nė trajtimin e fantazisė ajo hynė nė sajesė artistike ( ėndrrat ditore ) e organit psikik qė mė vonė shfaqet nė stadin e gjykimit tė jetės reale dhe shėrben qė njeriu tė tėrhiqet nga jeta reale. Tė gjitha pėrjetimet tona janė nė lidhje tė ngushtė me kėnaqėsinė. Ėshtė rrahur edhe problemi i ndikimit tė njeriut mbi tjetrin pėrmes hipnozės dhe sugjestionit dhe reagimit tė individėve nė mėnyrė nduarndurshme ndaj tyre.


NDJESIA E VLERĖS SĖ MANGĖT DHE SYNIMI PĖR VETĖAFRIMIN – GJENDJA E FĖMIJĖRISĖ SĖ HERSHME

Duhet pranuar fakti se jeta psikike fillon me ndjesinė e thellė, tė pakėt ose tė tepėrt tė inferioritetit personal. Kjo ėshtė ajo forca lėvizėse nga e cila lindin dhe zhvillohen tė gjitha synimet e fėmijėrisė, fuqia qė kėrkon cakun e vet, kurse kjo ėshtė kėnaqėsia dhe sigurimi i jetės nė tė ardhmen. Nė kėtė pozicion specifik tė fėmijės, qė ėshtė ngusht i lidhur me organet e tij tė aftėsimit, qėndron baza e mundėsisė pėr edukimin e tij. Secili fėmijė, pėrpos se ėshtė ndodhur nė mes tė tė rriturve ėshtė i ekspozuar faktit qė veten ta konsiderojė tė imėt dhe i krijuar pafuqi. Nė kėtė disponim ai s’mund tė ketė besim nė vete se do tė mund efektivisht dhe pagabim t’u pėrgjigjet detyrave qė shtrohen dhe si ato nga ai priten. Poqėse nga fėmiu presim sė tepėrmi do t’ia mbjellim nė shpirt edhe mė fuqishėm ndjesinė e faktorit kurrfare. Ndjesia e vlerės sė pakėt, pasigurisė dhe lėnies pa ndihmė, shkakton parashtrimin e qėllimit nė jetė. Qysh nė ditėt e para tė fėmijėrisė te fėmiu hetohet synimi qė tė shquhet dhe qė tė tėrheq vėmendjen e prindėrve nė gjithēka. Kėto janė shenjat e para tė synimeve tė zgjuara tė njeriut se vlen diē, synim ky qė zhvillohet nėn ndjenjėn fėmijėrore tė dobėsisė dhe motivit tė fėmiut qė t’i shtrojė vetes qėllim ashtu qė do tė dukej mė dominant mbi rrethin e tij. Organi psikik nėn presionin e kėrkushėsisė, dobėsisė dhe ndijesisė sė inferioritetit do tė orvatet me vrullshmėri qė ta mbizotėrojė atė ndijesi dhe ta menjanojė. Synimi pėr fuqi dhe predominancė kalon nė sėmundje. Fėmijėt e tillė mė nuk janė tė kėnaqur me rutinėn e jetės normale. Atyre mė tepėr u pėrshtatet distancimi (distanca sa mė e madhe), dallimi mė i theksuar mes tyre dhe tė tjerėve, qė t’i nėnvlerėsojnė tė tjerėt etj. Bartjen e ndijesisė sė vlerės sė pakėt te fėmiu mund ta shkaktojnė edhe metodat e ashpra edukative. Ka fėmijė qė nė shkollė sillen krejtėsisht ndryshe sesa nė familje. Nėse e kuptojmė se mendimi dhe veprimi njerėzor i nėnshtrohet njė qėllimi do ta kuptojmė edhe atė se prej nga rrjedhin gabimet mė tė mėdha nė jetėn individuale. Sa mė tepėr qė njeriu tė gjitha sukseset dhe triumfet e tij tė jetės i kthen nė mėnyrėn e vet, aq edhe mė me vetėmohim i shfrytėzon ato qė edhe mė fuqishėm t’i verifikojė shabllonet e tij individuale tė jetės dhe linjėn e jetesės. Kjo ndodhė ngase njeriu asgjė nuk analizon, por se veē pranon dhe pėrvetėson nė errėsirėn e vetėdijes dhe pavetėdijes. Shkenca do tė ndihmojė qė tė sillet drita nė mėnyrė qė tė zbulojmė dhe tė kuptojmė gjithė atė qė ngjet. Pėrshtypjet fėmijėrore gjithnjė rishtazi veprojnė nė jetėn e njeriut.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://shqiperia-ime.1fr1.net
 
Informacion rreth problemeve te ndryshme
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Shqiperia-Ime :: Rubrika Shoqerore :: Psikologji-
Kėrce tek: