Shqiperia-Ime

Wellcome to WwW.ShQiPeRiA-ImE.Tk
 
ForumCalendarPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Krizat e migrenės, “tė fshehura” nė fillesat e saj

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin
avatar

Numri i postimeve : 211
Registration date : 18/08/2007

MesazhTitulli: Krizat e migrenės, “tė fshehura” nė fillesat e saj   Thu Sep 13, 2007 1:22 am

Pothuaj secili nga ne mund ta ketė provuar njė "eksperiencė" tė tillė. Nuk bėhet fjalė pėr ndodhi jashtė nesh, por pėr njė dhembje koke, dhe shpesh herė thjesht me ndjenjė acarimi, irritim ndaj zhurmave apo dritės. Shkaktare pėr gjithēka ėshtė migrena. Dhimbja qė shfaqet ėshtė e komplikuar. Por nėse zbulohen arsyet ke diēka mė shumė pėr tė bėrė. Vetėm njė trajtim i saktė mund ta kurojė. Migrena nuk mund tė cilėsohet thjesht njė dhembje koke, por disa.

Tė sėmurėt me migrenė mund tė provojnė simptoma tė ndryshme tė saj, tė cilat nė mė tė shumtėn e rasteve sjellin ērregullim tė shėndetit, nga pak orė nė disa ditė. Por ka raste qė edhe mė gjatė. Migrena ka njė ndikim tė fuqishėm nė jetėn e atyre, qė e mbartin kėtė sėmundje.
Dy format kryesore tė shfaqjes sė migrenės
70% e njerėzve vuajnė atė qė quhet migrena pa aura ( pamje vizive, zėra, abstraksione), ndėrsa pjesa tjetėr vuajnė nga ajo qė njihet si migrena klasike. Zakonisht krizat zgjasin nga 15 minuta deri nė njė orė. Normalisht kėto klasifikohen si dhimbje koke. Shqetėsime tė tjera tė migrenės janė vėshtirėsia nė pėrqendrim, gjendje konfuzioni, probleme nė tė folur, dobėsim, etj. Ēdo njeri ka njė eksperiencė tė veēantė nga migrena. Simptomat pėrfshijnė shumė dhimbje tė kokės, shpesh nė njėrėn anė. Por ajo mund tė shfaqet dhe pa dhembje koke, thjesht me njė ndjeshmėri ndaj dritės, zėrave apo tė qeshurave. Ata qė vuajnė nga migrena janė tė zbehtė dhe ndiejnė tė ftohtė, ndėrsa tė tjerė qė kanė luhatje humori preferojnė errėsirėn derisa krizat t'u kalojnė. Migrena menstruale ėshtė njė tjetėr formė e migrenės, qė shfaqet vetėm nė periudhėn paramenstruale. Krizat zgjasin nga 4 deri nė 72 orė. Disa i ndiejnė krizat e saj njė ose dy ditė para fillimit tė migrenės. Kjo ėshtė faza paralajmėruese nė tė cilėn shfaqen shenja tė pasigurisė, humbje oreksi, irritim, hipertension, lodhje etj. Stadi final i migrenės, i njohur si stadi postdrominal, mund tė zgjasė me orė dhe ditė. Shumica e njerėzve nuk i japin rėndėsinė e duhur dhe nuk i nėnshtrohen mjekimit. Nuk ka njė pėrcaktim definitiv tė migrenės pasi simptomat variojnė dhe diagnostikimi ėshtė i vėshtirė
Kush preket nga migrena?
Migrena ėshtė sėmundja mė e pėrhapur neurologjike nė vendet e zhvilluara. Ajo kap shifrėn mbi 10% tė popullsisė dhe ēdokush mund tė provojė migrenėn, megjithatė trashėgimia gjenetike dhe faktorė tė tjerė socialė kanė njė ndikim tė rėndėsishėm. Kryesisht preken moshat 20 deri nė 50 vjeē, veēanėrisht femrat. Tė rinjtė, vajzat dhe djemtė ndikohen nga shumė simptoma paralajmėruese deri nė kėtė moshė. Pas pubertetit, tek 1/3 e femrave dhe meshkujve shfaqet migrena pėr shkak tė ndryshimeve hormonale Femrat janė veēanėrisht tė prekura gjatė ditėve tė parardhjes sė menstruacioneve si dhe gjatė tre muajve tė parė tė shtatzėnisė apo menopauzės.
Kurimi
Nuk ka njė kurė tė pėrcaktuar por vendoset njė trajtim mjekėsor qė ndihmon. Shumė njerėz pėrdorin analgjezikėt si aspirinėn, paracetamolin apo ibuprofenin qė nė disa raste kombinohen me pėrbėrės tė tjerė si kodeina, kafeina, antihistamina apo antiemetikė gjithnjė nėn kontrollin e mjekut . Njė tjetėr medikament qė qetėson dhimbjet e migrenės ėshtė ergotamina por qė tani nuk pėrdoret mė. Ilaēi i njohur si 5HT antagonist ndihmon nė korrigjimin e balancimit tė serotominės nė tru, gjatė krizės. Zbulimi i sėmundjes qė nė fazat fillestare ėshtė i rėndėsishėm, edhe pse krizat e migrenės janė tė " fshehura" si dhimbje tė shkaktuara nga ērregullimet gastrike dhe merret mjekim me ilaēe qė absorbojnė direkt nė qarkullimin e gjakut. Disa ilaēe veprojnė nė pėrshtatje tė kėsaj gjendjeje dhe gjithsesi ndihmojnė pėrbėrės tė tjerė tė veprojnė mė shpejt.

Faktoret

Faktorėt tė cilėt ndikojnė dhe shkaktojnė dhimbje koke janė:

-Stresi
- Ndryshimi i bioritmit
- Mungesa e gjumit
- Ushqimi (djathi, ēokollata, ēaji, bananet, lajthia, arra,
bajamja)
- Alkooli
- Droga
- Ndryshimi atmosferik
- Ndryshimi hormonal tek femrat

Sa zgjat dhimbja nga migrena?
Migrena ėshtė njė sėmundje neurologjike me dhimbje pulsative tė kokės e shoqėruar me bllokim hundėsh, tė vjella, ndjeshmėri ndaj dritės, zėrave dhe ndaj aromave. Eksitojnė dy lloje kryesore tė migrenės: migrena me aurė dhe migrena pa aurė. Aura zgjatė deri mė 60 minuta dhe paraqitet me halucinacione optike. Ndėrsa migrena kronike zgjat mė shumė se 15 ditė nė muaj kokėdhimbje. Migrena zgjat 72 orė pa ndėrprerje tė dhimbjes sė kokės. Nė rast tė ndėrlikimit tė sėmundjes ndodh edhe infarkti i migrenės, dėmtimi i trurit. Nga migrena vuajnė 18 % e grave dhe 6 % e meshkujve. Ajo manifestohet pėr herė tė parė rreth moshės 25 deri 45 vjeēare. Deri nė pubertet vuajnė meshkujt dhe femrat nė pėrmasa 1 me 1 pastaj nė moshėn e rritur femrat vuajnė 3 herė mė shumė se meshkujt.

Si mjekohet semundja migrenės
Terapia e migrenės bėhet nė dy shtylla: terapia akute dhe terapia profilaktike (parandaluese). Pėr rastet akute tė dhimbjes sė kokės preferohen triptanet, si: sumatriptani, zolmitriptani, eletriptani, rizatriptani. Tė pėrdorur janė edhe anti-inflamatorėt, si: acidi acetylsalicik (Aspirin), paracetamol, ibuprofen; antiemetikėt (kundėr vjelljes), domperidon. Terapi tjetėr ėshtė ajo profilaktike. Pėr parandalimin dhe reduktimin e paraqitjes sė dhimbjes pėrdoren betabllokues: metoprolol, propranolol; bllokues tė kanalit tė kalciumit: flunarizin. Gjithashtu si medikamente tė dorės sė dytė pėrdoren valproat, topiramat. Si metoda pa medikamente vlen tė pėrmenden qetėsimi nė dhoma tė errėta pa zhurmė, terapia aromatike dhe trajnimi autogjen.

Si shfaqet emundja migrenes?
Fillimisht migrena gjenerohet nė trungun e trurit. Por substanca e trurit nė vetvete nuk dhemb, janė meningjet (cipat e trurit) e enėt e gjakut ato qė dhembin. Kėshtu me anė tė njė sistemi trigeminovaskular, nervat aferente sensoriale trigeminale perivaskulare stimulohen dhe sjellin ēlirimin e neuropeptideve vazoaktive, qė rezultojnė nė zgjerimin e enėve tė gjakut e shkaktimin e informacionit qendror nociceptiv. Pasojnė njė varg impulsesh dhimbjeje tė neuroneve qendrore tė rangut tė dytė e tė tretė, si dhe aktivizimi i trungut tė trurit , qė sjell simptomat anėsore. Shumė simoptoma qė vijnė nga procese qendrore, si p.sh. nga korja okcipitale nuk varen nga mekanizmi i dhimbjes, por direkt nga gjenerimi qendror i migrenės.

Nga se shkaktohet migrena?
Mendohet se migrena shkaktohet nga ēlirimi i njė substance kimike tė quajtur serotoninė ose 5HT nė gjak, qė shkakton ndryshime nė enėt e gjakut nė tru. Se ēfarė ndodh me saktėsi ėshtė ende e paqartė por njė numėr shkaqesh ėshtė identifikuar tė cilat ndryshojnė nga personi nė person. Nė mė tė shumtėn e rasteve ndodh njė kombinim faktorėsh qė ēojnė nė krizė ku mund tė pėrfshihen faktorė ushqyes si ēokollata, fryti i portokallit, limoni, brumėrat, djathėrat, alkooli (veēanėrisht vera e kuqe), kafeina, mungesa e vitaminave, ushqime tė pėrpunuara. Ndikim kanė edhe faktorėt hormonalė :periodat, hipertensioni apo menopauza; si dhe faktorėt psikologjikė: presioni i lartė i gjakut, dhimbjet e dhėmbėve, dhimbjet e syve, sinoziti apo bllokimi i hundėve.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://shqiperia-ime.1fr1.net
 
Krizat e migrenės, “tė fshehura” nė fillesat e saj
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Shqiperia-Ime :: Shkenca :: Mjekesi-
Kėrce tek: