Shqiperia-Ime

Wellcome to WwW.ShQiPeRiA-ImE.Tk
 
ForumCalendarPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Problemet e shfaqura gjatė shtatzanisė, shkaktarėt

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin
avatar

Numri i postimeve : 211
Registration date : 18/08/2007

MesazhTitulli: Problemet e shfaqura gjatė shtatzanisė, shkaktarėt   Thu Sep 13, 2007 1:22 am

Hidronefroza antenatale (rritja e veshkės si pasojė e mbushjes me lėng para lindjes) mund tė identifikohet me anėn e ultratingullit qė nga tremujori i parė i shtatzėnisė. Nė shumicėn e shtatzėnive kjo diagnozė nuk ndryshon kujdesin obstetrik, por kėrkon pėrcjellje tė kujdesshme dhe ndėrhyrje kirurgjike tė mundshme gjatė infantilitetit dhe fėmijėrisė sė hershme.

Nga se shkaktohet hidronefroza paranatale?
Shkaktarėt e mundshėm tė hidronefrozės antenatale ose paranatale pėrfshijnė:
Bllokimin: Kjo mund tė ndodhė nė veshkė nė junksionin (lidhjen) ureteropelvik, nė fshikėzėn urinare nė funksionin ureterovezikal, ose tek uretra.
Refluksi: Refluksi vezikoureteral shfaqet kur valvula nė mes tė ureterit dhe fshikėzės urinare nuk funksionon siē duhet, duke e lejuar urinėn qė tė kthehet mbrapa deri nė veshkė kur fshikėza zbrazet ose mbushet. Shumica e fėmijėve (75%) e kalojnė kėtė gjatė fėmijėrisė (shėrohet vetvetiu), por duhet tė marrin shpesh profilaksė antibiotikėsh qė tė provohet tė ruhen nga dėmtimi i veshkave para se tė shėrohet refluksi.
Duplikacioni: Ndoshta 1% e tė gjithė njerėzve kanė dy gypa kolektues nga veshkat dhe kjo mund tė detektohet me anėn e ultratingullit. Zakonisht pacientėt me duplikator kanė edhe ureterocellė, i cili paraqet komplikacione nga njė masė balonuese nė fundin e njėrės nga tubat dupleks (tė dyfishtė).
Veshka Multicistike: Paraqet veshkė cistike jofunksionale.
Abnormalitete jo tė rėndėsishme: Shumica e kėtyre veshkave tė dilatuara mund tė normalizohen pas lindjes.
Si normalizohet hidronefroza antenatale?
Shumica e kėtyre pacientėve tė detektuar gjatė shtatzėnisė pėrcillen me anė tė ultratingullit, bėhet monitorimi i rritjes sė fetusit dhe gjendja e veshkave. Nė kėto raste lindja normale mund tė kryhet. Rrallė, tek fetuset me obstruksion tė shprehur dhe mjaft tė rėndė nė tė dy veshkat dhe lėng amniotik tė pamjaftueshėm, drenimi i veshkave ose fshikės me anė tė gypit ose operacionit duhet tė bėhet. Tek kėta fėmijė nė shumicėn e rasteve veshkat janė tė dėmtuara dhe kanė funksion tė reduktuar pavarėsisht trajtimit.
Si mund tė bėhet trajtimi i hidronefrozės?
Trajtimi varet nga shkaktari i hidronefrozės. Infantėt dhe fėmijėt tė cilėt si shkak e kanė refluksin vezikoureteral menaxhohen me antibiotik dhe me mbikėqyrje ultrasonografike periodike dhe cistografi miksionale. Infantėt dhe fėmijėt me bllokim tė traktit urinar mund tė kenė nevojė pėr korrigjim kirurgjik. Foshnjat me hidronefrozė pa anomali refluksive ose bllokuese pėrcillen me monitorim ultrasonografik pėr monitorimin e hidronefrozės dhe rritjen e veshkės. Menaxhimi i veshkės me gurė dhe tė irrituar ėshtė kundėrshtues: Veshka me gurė nė tė nuk funksionon, por veshka tjetėr ėshtė zakonisht normale. Disa urologė rekomandojnė heqjen, tė tjerėt nuk e heqin vetėm nėse pėrmasat e saj shkaktojnė probleme ose pėrderisa ėshtė nė pikėpyetje tumor ose bllokim.

Keshilla

Si veprohet pėr tė pėrcaktuar hidronefrozėn pas lindjes sė fėmijės?

Duhen bėrė disa studime pėr tė ekzaminuar veshkat:

- Ultratingulli (kjo kryhet gjatė periudhės menjėherė pas
lindjes)

- Cistouretrografia miksionale (nevojitet pėr tė pėrjashtuar
refluksin veziko-ureteral, shkaktar nė 25-30% tė hidronefrozės
antenatale)

- Skanimi diuretik i veshkave (shėrben pėr tė pėrcaktuar
funksionin e veshkave)

Pezmatimi i lėkurės sė kokės te bebet
Pezmatimi i lėkurės nė kokė ėshtė sėmundje e zakonshme pezmatuese e lėkurės, qė mund tė pėrfshijė kokėn dhe pjesėt e tjera tė trupit tė foshnjės. Ndryshe nga ekzema fėmijėrore (atopike), pezmatimi i lėkurės nė kokė nuk shkakton kruarje. Te shumica e foshnjave tė sapolindura, kjo gjendje qetėsohet deri nė moshėn dymujore. Kjo ndryshon prej ekzemės fėmijėrore, qė ka tendencė tė zhvillimit te foshnjat nė moshėn pas dymujore dhe vazhdon. Njė formė shumė e zakonshme dhe e butė e infektimit tė lėkurės nė kokė tė foshnjave quhet "kapelė djepi" (luspat). Nė foshnjėri koka ėshtė pjesa mė e zakonshme qė infektohet me luspa tė dendura tė cilat janė dukshėm tė yndyrshme, me ngjyrė tė verdhė nė tė bardhė tė ngjitura nė flokė ose lėkurė tė kokės.

Zbulimi qė mund tė pėrmirėsojė shtatzėninė
Njė grup shkencėtarėsh australianė i janė pėrgjigjur pyetjes "pse meshkujt prodhojnė spermė dhe femrat prodhojnė vezė?". Gjetjet e tyre mund tė udhėheqin pėr tė pėrmirėsuar terapinė kanceroze apo pėrmirėsimin e shtatzėnisė. Derivatet e vitaminės A shkaktojnė fillimin e vezės dhe prodhimin e spermės, proces ky i njohur si meiosis. Qelizat qė kthehen nė njė pikė nė vezė apo spermė janė identike nė embrionet e mashkullit dhe tė femrės. Retinoic acid, njė derivat i vitaminės A, bėn qė te qelizat nė embrionet e femrės tė fillojė meiosis, duke krijuar prodhimin e vezėve. U gjend gjithashtu njė enzimė e pranishme nė embrionet e mashkullit e cila zhduk retinoic acid dhe ndalon meiosis pas lindjes duke dhėnė prodhim sperme.

Lindja e arakohshme dhe rritja e vone
Femrat qė kanė lindur para 36 javėve tė shtatzėnisė duhet tė tregojnė kujdes tė veēantė kur tė marrin pjesė nė njė aktivitet sportiv, sidomos gjatė trimestrit tė dytė dhe tė tretė. Favorizoni ushtrime si Joga, Strecing, dhe ecje tė lehta. Ēdo ushtrim me pesha duhet evituar. Edhe rritja e vonuar e bebes nė mitėr gjendet duke matur rritjen e mitrės dhe duke parė sonogramin e fetusit. Nėse bebja juaj ka rritje tė vonuar, kjo do tė thotė qė ai nuk ka furnizim tė mjaftueshėm me oksigjen nga placenta. Pirja e duhanit, pėrdorimi i drogės, infeksionet dhe qarkullimi i varfėr i gjakut janė shkaqe pėr beben pėr tė mos u rritur shpejt. Pėr faktin qė stėrvitja e largon qarkullimin e gjakut nga placenta, bebja qė nuk po rritet shpejt, nuk do e tolerojė dot stėrvitjen tuaj.

Menyja ideale gjatė shtatzėnisė
Shtatzėnia ėshtė njė periudhė delikate jo vetėm pėr shėndetin e nėnės, por dhe tė fėmijės qė do lindė. Prandaj mjekėt kėshillojnė njė kujdes tė veēantė dhe njė dietė qė duhet tė zbatohet. Ėshtė e kėshillueshme qė gruaja shtatzėnė tė pijė sa mė shumė lėngje dhe ujė, sepse e ndihmojnė nė pastrimin e veshkave dhe gjakut. Kėshilla e parė qė vjen nga mjekėt gjinekologė ėshtė njė dietė e ekuilibruar, e shėndetshme dhe e larmishme. E pėr ta garantuar kėtė, specialistėt rekomandojnė qė dieta e gruas shtatzėnė duhet tė pėrfshijė ushqime tė pasura me fibra, kripėra minerale, vitamina, fruta-perime; proteina, mish, peshk, vezė, qumėsht dhe bulmetra; dhe karbohidrate, makarona, oriz dhe bukė. Tė gjitha kėto substanca qė ndikojnė nė ruajtjen e shėndetit tė gruas dhe zhvillimin normal tė fetusit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://shqiperia-ime.1fr1.net
 
Problemet e shfaqura gjatė shtatzanisė, shkaktarėt
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Shqiperia-Ime :: Shkenca :: Mjekesi-
Kėrce tek: