Nė fillim ishin shtatė mrekullitė e botės. Pastaj doli lista e re e shtatė mrekullive etė reja, i votuar me stilin e internetit. Kjo i bėri shkencėtarėt tė mendojnė: Cilat janė shtatė mrekullitė e teknologjisė kompjuterike? Lidershipi i Biznesit tė Teknologjisė (CIO), ka hartuar listėn e shtatė kompjuterėve dhe projekteve mė tė mėdha, mė ekstreme dhe mė tė pazakonta nė botė.
Vendin e parė e mban Kamera 1, e cila e vendosur mbi njė copė akulli nė Polin e Veriut dhe e fuqizuar me baterinė qė noton poshtė saj, merr foto aty ku njeriu nuk shkel dot. Jetėgjatėsia e saj ėshtė e shkurtėr, fundoset ēdo stinė tė vitit dhe zėvendėsohet me modelin e ri. Deri mė sot ka fotografuar vetėm akull, asnjė imazh tė Babagjyshit dhe as drerėve fluturues. Interesante ėshtė edhe qendra mė e madhe e grumbullimit tė informacionit, Google, qendra e sė cilės ėshtė e vendosur nė 30 akra tokė nė njė zonė tė largėt nė Dalles, Oregon, vend nė tė cilėn pjesa mė e madhe e amerikanėve nuk e dinė se ekziston. Nė tė gjithė qendrat e tė dhėnave Google ruan rreth 200 petabytes. Pas saj vjen dhe "Google Earth".
Kompjuteri afėr Polit tė Veriut
Kush e ka? Administrata Kombėtare e Oqeanikės dhe Atmosferės nė laboratorin mjedisor nė Paqėsore kujdeset pėr kėtė "sy lundrues" nė majė tė botės. Kjo ėshtė pamja marrė nga Kamera 1, nė tė cilėn duket Poli i Veriut.
Modeli: NetCam XL, prodhuar nga "StarDot Technologies".
Afėrsia me polin: Varion. Meqė Poli i Veriut ėshtė nė mes tė Oqeanit Arktik, atėherė instrumenti ėshtė
i vendosur nė njė akull qė lundron sa mė afėr polit.
Kompjuteri mė larg tokės
Distanca nga Toka: "Voyager" ėshtė tre herė mė lart se Plutoni. Pra, 4 bilionė kilometra shumėzim tre.
Distanca nga Dielli: 15.44 terametra.
Distanca qė pėrshkon nė ditė: 1 milionė milje.
Sa vjeē: Gati 30. Dėrgohet nė hapėsirė mė 5 shtator, 1977.
Vendet ku ėshtė ndalur: Jupiteri dhe Saturni, gjatė rrugės pėr nė cepin e hapėsirės qė njohim.
Qendra e tė dhėnave: Google
Vendndodhja: Dalles, Oregon, nė shtratin e lumit Kolumbia, 80 milje nė lindje tė Portland.
Joshjet: Mol hidroelektrik pėr energji, dy kulla ftohėse me katėr kate.
Tė punėsuar brenda qendrės: Nga 100 deri nė 200. Google nuk e specifikon.
Emri nė kod: Quhet Projekti2 nga vendasit.
Niveli i sekretit: I lartė. Vetėm dy gazetarė kanė qenė brenda dhe kanė shkruar pėr tė.
Kompjuteri qė vėzhgon tokėnEmri: Projekti E-sciencE II (EGEE-II).
Fillon: Mė shtator 2006, pėr shkencėtarėt nė tė gjithė botėn.
Ndihmon: Projekte nė shkallė tė madhe shkencore nė fusha qė nga gjeologjia deri tek kimia.
Sasia e punės: 98 mijė punė nė ditė, mė shumė se 1 milionė nė muaj.
Aftėsitė: Rreth 30 mijė punė me njė klikim.
Kapaciteti: Rreth 5 PB hapėsirė nė disk (5 milionė GB).
Kompjuteri mė i shpejtė nė botė
Emri: IBM BlueGene/L (BGL)
Fuqizohet: Nyja kompjuterike me procesor tė dyfishtė 65,536.
Shtėpia bazė: Laboratori Kombėtari "Lawrence Livermore" nė Livermore, Kaliforni.
Funksioni: Ndihmon shkencėtarėt t'i pėrgjigjen pyetjeve fizike pėr armėt bėrthamore dhe materiale si Plutoniumi.
Kosto: 100 milionė dollarė.
Kompjuteri mė i vogėl nė botė
Emri: OQO, Model 02
Pako: Kompjuteri i dorės ėshtė 5.6 inē i gjerė dhe 3.3 i gjatė. Peshon mė pak se 30 gram.
Ka: Procesorė 1.5GHz, Windows XP apo Vista, 30 apo 60 GB kapacitet, 512 apo 1 GB ram, Bluetooth. 57 butona nė total, butonat e mausit, stilolaps dixhital.
Ēmimi: 1,499 dollarė.
Programi mė i madh software
Emri: Linux kernel
Krijuar: Linus Torvalds, nė vitin 1991.
Numri i zhvilluesve: Totali qė nga viti 1991 nuk dihet; Rreth 3.200.
Modele tė reja: Ēdo 2.6 muaj.
Vijat e kodit: 8.2 milionė.
Sasia e kodit qė shtohet ēdo orė: 85.63 vija.
Tė ardhurat qė i merr Microsoftit: Vetėm zoti Gates e di.
Titulli: Cilat janė shtatė mrekullitė kompjuterike 
Sat Sep 15, 2007 11:32 am
