Nocioni i virgjėrisė, nė shumė kultura njihet si normė morale, veēanėrisht nė familjet me patriarkalitet tė lartė, ku pozita e gjinive shtrihet nė njė stratifikim tė theksuar. Nė kėtė rast viktimė e kėtij stratifikimi ėshtė padyshim gruaja. Asaj, pėrveēse i mohohen tė drejtat elementare, ajo bėhet edhe pre e kėtyre traditave dhe zakoneve qė hyjnizohen si vlera nga shumė shoqėri. Ekzistojnė shumė arsye pse njė femėr me devotshmėri ruan virgjinitetin e saj. Ai, pėrveēse i nevojitet femrės si fuqi pėr tė hyrė nė jetėn bashkėshortore, e bėn atė edhe tė mos turpėrohet para familjes sė saj dhe tė burrit, me tė cilėn ajo do ta kalojė pjesėn mė tė madhe tė jetės sė saj. Me tu martuar, humba virgjinitetin, thotė njė grua 54 vjeēare, duke shtuar se Nuk do tė doja ti falja dikujt tjetėr pėrveq burrit tim, sipas sė cilės virgjėria ishte e krijuar prej Zotit, pėr tia falur vetėm burrit.
Tė jesh e virgjėr nuk do tė thotė tė jesh e ndershme, sikundėr qė tė jesh e zhvirgjėr nuk do tė thotė tė jesh e pandershme. Nė shumė shoqėri bota mashkullore ėshtė e prirur qė paprekshmėrinė femėrore, pėrherė ta lidhė me jondershmėrinė. Nė shoqėrinė tonė ende ka njė mendim kaotik sa i pėrket vajzave tė zhvirgjėruara. Njėra palė akuzojnė, pėrderisa pala tjetėr, sadoqė mundohen ta kalojnė kėtė ēėshtje dhe ta vėshtrojnė prej prizmit tė modernes, megjithatė nuk mund tė shkėputen plotėsisht nga e vjetra. Tė etur pėr ta shijuar bukurinė femėrore, meshkujt kanė dėshirė qė secila nga femrat qė u pėlqejnė, tė jenė pre e tyre. Ata, madje nuk brengosen, sepse nuk humbin asgjė nga vetja, nuk kanė cipė, sikundėr qė ka gjinia e kundėrt. Kėshtu qė, tė rrallė janė ata meshkuj, pėr tė mos thėnė nuk ka fare, tė cilėt do tė pranonin pėr grua tė tyre njė femėr jo tė virgjėr. Sado qė ėshtė avancuar mendimi pėr kėtė fenomen femėror, megjithatė, evoluimi ėshtė mė shumė simbolik se pėrmbajtėsor.
Natyrisht, ta keshė femrėn e virgjėr ėshtė njė plus, sepse ke nė dorė diē tė paprekur, e qė nė mendjen e njeriut gjėrat kėsisoj konceptohen si mė me vlerė.