Shqiperia-Ime

Wellcome to WwW.ShQiPeRiA-ImE.Tk
 
ForumCalendarPytėsoriKėrkoRegjistrohuLista AnėtarėveGrupet e Anėtarėveidentifikimi

Share | 
 

 Njė ēelės i ri nė luftėn kundėr kancerit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Admin
Admin
avatar

Numri i postimeve : 211
Registration date : 18/08/2007

MesazhTitulli: Njė ēelės i ri nė luftėn kundėr kancerit   Thu Sep 13, 2007 1:17 am

Nuk ka mendim mė tė shėndoshė sesa tė shijosh ushqimin duke e zgjedhur atė nė mėnyrė qė ta mbani sa mė larg kancerin. Kėshtu ėshtė shumė e nevojshme qė tė bėhet njė administrim i mėnyrės sė tė ushqyerit. Sipas njė lajmi tė nxjerrė pas njė studimi mbi ushqimet dhe administrimin e tyre, ėshtė konstatuar se domatet, tė cilat janė shumė tė pasura me antioksidantė dhe pėrbėrės tė tjerė shumė tė nevojshėm pėr organizmin siē ėshtė beta-karoteni, mund tė ndihmojnė nė shmangien e disa tipave tė kancerit. Agjencia e kėrkimeve ndaj kancerit ka treguar se jo vetėm domatja, por edhe produktet qė vijnė prej saj, ndihmojnė nė luftėn kundėr kancerit. Pėrbėrėsit qė ato pėrmbajnė kanė aftėsinė qė tė jenė antikanceroze dhe tė ulin rrezikun e zhvillimit tė kancerit. Pas studimeve tė bėra mbi ndikimin qė kishin nė organizėm pėrbėrėsit e domates, u zbulua se konsumimi i saj arrinte tė reduktonte rrezikun e kancerit tė prostatės, kancerit tė mushkėrive apo atij tė pankreasit. Efekti antikanceroz vjen nga veprimi i likopenit, pėrbėrės i cili gjendet te domatja dhe ėshtė njė ēelės i ri nė luftėn kundėr kancerit. Nė fillim ėshtė dukur si e pamundur tė mendojė se ky pėrbėrės kimik mund tė reduktonte rrezikun e zhvillimit tė kancerit tė prostatės, mushkėrive, mėlēisė, zorrės sė trashė, i gjirit, vezoreve dhe pankreasit. Por rezultatet e arritura treguan se domatja dhe produktet e saj mund tė ndalojnė dhe reduktojnė zhvillimin e llojeve tė ndryshme tė kancerit. Rezultatet e arritura u publikuan pėr herė tė parė nė gazetėn e Institutit Kombėtar tė Kancerit dhe qe njė zbulim me rėndėsi veēanėrisht pėr ata burra qė rrezikonin kancerin e prostatės. Zbulimi i parė pėr efektin antikanceroz tė domates ėshtė bėrė nė vitin 1989 dhe u zbulua se burrat tė cilėt konsumonin njė ose mė shumė produkte domatesh nė javė reduktojnė rrezikun e kancerit tė prostatės nė mė tepėr se 60 pėr qind. Pas 12 vjet tė tjera studimesh, mbi 47 000 meshkuj arritėn pėrmirėsim nė gjendjen e tyre shėndetėsore nėn terapitė analizuese me pėrbėrėsit e domates nga Qendra Kėrkimore. Studiuesit theksojnė se, konsumimi i domates ėshtė qenėsor pėr organizmin.
Antioksidantėt
Shoqėria Amerikanė e Kancerit ka theksuar se, domatet kanė shumė antioksidantė tė domosdoshėm pėr organizmin. “Ato nuk mund tė ndryshojnė sėmundjen te ata qė vuajnė nga kanceri, por ato mund tė ndikojnė nė pėrmirėsimin dhe lehtėsimin e gjendjes sė tyre shėndetėsore. Pacientėt qė hanė ēdo ditė fruta dhe perime gėzojnė njė gjendje mė tė lehtėsuar, duke e mbrojtur veten nga evoluimi i pėrshpejtuar i sėmundjes”, shprehet Marji Mēullough, drejtor i epidemiologjisė sė pėrbėrėsve ushqimorė nė kėtė shoqatė. “Ne duam t’i inkurajojmė njerėzit tė hanė domate dhe produkte tė ndėrtuara prej saj, sepse ato mund tė reduktojnė rrezikun e pėrhapjes sė shumė llojeve tė kancerit, por ne e rekomandojmė kėtė si bashkėngjitje tė njė diete tė pasur nė varietete tė ndryshme perimesh dhe frutash. Pėr vetė pėrbėrėsit shumė tė rėndėsishėm qė pėrmbajnė domatet, duhet tė pėrfshihen nė dietė”, pėrfundon Mēullogh. Pėr momentin kjo ėshtė njė shpresė mė tepėr nė gjetjen e njė ēelėsi pėr tė ecur nė botėn e luftės kundėr kancerit.

Ēfarė e shton rrezikun e kancerit

- Nėse nė familje keni histori tė kancerit
- Nėse jeni duke pėrdor apo keni pėrdor produkte tė duhanit, siē
janė cigaret apo llullat e posaēme pėr tė pirė duhan.
- Konsumimi i rregullt i alkoolit
- Konsumimi i ushqimit qė pėrmban yndyrė tė lartė gjatė tėrė
jetės tuaj
- Ekspozimi i lartė ndaj rrezatimeve siē janė rėntgenogram dhe
rrezet ultraviolete
- Pėrdorimi i llambave diellore dhe aparateve pėr nxirrje tė
lėkurės
- Rrezet ultravioletė e marra nga aparatet pėr nxirrje tė lėkurės
- Ekspozimi ndaj kimikateve sidomos nėse punoni me to, siē janė metalet apo pesticidet.

Simptomat me tė cilat shfaqet kanceri
Simptomat e kancerit varen nga lloji dhe vendi ku ai shfaqet. Nė mushkėri ai mund tė shkaktojė kollė, bllokim frymėmarrjeje ose dhimbje stomaku; ndėrsa kanceri i zorrės sė trashė zakonisht shkakton diarre apo rrjedhje gjaku gjatė jashtėqitjes. Disa forma tė kancerit mund tė mos shfaqin ndonjė simptomė tė dukshme. Nė disa raste simptomat shfaqen nė stadet ku tumori ka evoluar. Kėto forma janė tė vėshtira pėr t’u kuruar. Pėrgjithėsisht simptomat e shfaqura janė tė njėjta pėr disa forma tė shfaqjes sė kancerit, si: Ethe, temperaturė, tė dridhura, djersitje gjatė natės, humbje peshe qė shoqėrohet me ulje tė oreksit, dobėsi dhe lodhje. Pavarėsisht nga simptomat kanceri diagnostikohet nga analizat. Edhe pse pėrcaktimi i llojit tė kancerit shfaq vėshtirėsitė e veta e rėndėsishme ėshtė qė trajtimi i sėmundjes tė arrihet tė bėhet nė kohėn e duhur.

Kanceri i gjirit dhe pėrhapja e tij
Ēdo vit kanceri i gjirit zbulohet i pranishėm nė mė shumė se 1 milion gra nė botė dhe mė shumė se 400 mijė gra vdesin nga ēdo vit nga kjo sėmundje. Instituti Kombėtar Amerikan i Kancerit thotė se, numri i grave qė diagnostikohen me kancerin e gjirit po shtohet. Por si pėrhapet ky kancer dhe cilat janė mundėsitė e kurimit tė tij? Kanceri mund tė fillojė nė ēdo organ apo ind tė trupit. Por qelizat mund tė pėrhapen nga tumori fillestar dhe tė lėvizin pėrmes rrjedhjes sė gjakut nė pjesė tė tjera. Gjatė viteve tė fundit, studiuesit kanė krijuar ilaēe qė pėrmirėsojnė shanset e grave me kancer nė gji. Ka disa lloje tė kancerit tė gjirit. Studiuesit thonė se trajtimi varet gjerėsisht nga terapia e pėrdorur, pėrdorimi i ilaēeve qė reagojnė mbi qelizat specifike tė kancerit.

Sėmundja dhe organet ku prek
Kanceri ėshtė shtimi i pakontrolluar i qelizave jonormale, tė cilat ndryshojnė nga indi normal. Ky shtim i parregullt i kėtyre qelizave mund tė ēojė drejt vdekjes kur kėto qeliza pengojnė funksionimin normal tė organeve tė trupit tė njeriut ose pėrhapen nė tė gjithė trupin duke dėmtuar sistemin qendror. E shohim tė emėrtuar mė disa forma si: tumor kanceroz; tumor malinjit; tumor; kancer etj. Nė ditėt e sotme vihet re se tė sėmurėt me kancer janė tė prekur nga forma tė ndryshme nė tė cilat ai shfaqet. Kanceri mund tė prekė inde tė ndryshme tė trupit ose organe si: Mushkėrinė, zorrėn e trashė, gjirin, lėkurėn, indet nervore etj. Kanceri nuk ėshtė njė sėmundje e lehtė dhe shanset pėr tė mbijetuar ndryshojnė nė varėsi tė llojit tė sėmundjes.

Kanceri brenda ne prostat
Kanceri i prostatit ėshtė mes kancereve mė tė zakonshėm tek burrat nė vendet e zhvilluara. Rreth 400 mijė raste tė tilla shfaqen ēdo vit nė Shtetet e Bashkuara dhe nė Evropė dhe afro 90 mijė burra pritet tė vdesin nga kjo sėmundje. Parashikohet qė ndėrsa burrat nė vendet e zhvilluara jetojnė mė gjatė, edhe numri i prekjes apo vdekjeve nga kanceri i prostatės tė rritet, nėse kėtu nuk merren parasysh pėrparimet shkencore. Nė fakt, shkencėtarėt vazhdimisht pėrpiqen pėr trajtime tė reja mė tė suksesshme. Mjekėt u bėjnė thirrje burrave mbi moshėn 50 vjeē qė ēdo vit tė kryejnė analiza tė gjakut pėr antigjenin e veēantė tė prostatit. Kjo analizė ndryshe quhet PSA. Niveli i lartė ose rritja e nivelit tė kėtij antigjeni ėshtė shenjė paralajmėruese pėr kancer nė prostat.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://shqiperia-ime.1fr1.net
 
Njė ēelės i ri nė luftėn kundėr kancerit
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Shqiperia-Ime :: Shkenca :: Mjekesi-
Kėrce tek: